Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (plačiau >>>)

 

Tėvai yra vaikų auklėjimo pagrindas. Vaikai ir tėvai turi būti neatsiejami, o darželis tai tik pagalbinė auklėjimo priemonė.

Dažnai tėvai tiki, kad problemos išsispręs pačios, ar vaikų bėdas bando spręsti šeimos rate. Kartais vien priežasties įvardijimas padeda išspręsti problemą arba tampa pirmuoju žingsniu jos sprendimo link.

Kai kyla nerimas, kai sunku apsispręsti, kai abejoji, ar tikrai teisingai elgiesi vienose, ar kitose situacijose, visuomet verta pasikalbėti su specialistu.

„Jei uždarysite duris visoms klaidoms, tai ir tiesa liks už durų.“ (R. Tagorė)

 

 

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos rekomendacijas dėl švietimo pagalbos teikimo, informuojame, kad karantino metu, kai ugdymas organizuojamas nuotoliniu būdu, socialinė pedagogė konsultuoja dėl socialinės pedagoginės pagalbos teikimo tėvus (globėjus, rūpintojus) el. p. socped@molinukas.vilnius.lm.lt (+370 68381144) ir/arba el. p. rastine@molinukas.vilnius.lm.lt

 

Darbo laikas:

Pirmadienį 8.30 -12.06 val.

Antradienį 13.00-16.36 val.

Trečiadienį 8.30-10.06 val.

Ketvirtadienį 13.00-16.36 val.

Penktadienį 8.30- 12.06 val.

 

Socialinis pedagogas teikia socialinę pedagoginę pagalbą lopšelyje – darželyje tiems vaikams, kuriems negali suteikti grupės mokytojai ar kiti švietimo pagalbos specialistai.

Socialinės pedagoginės pagalbos teikimą lopšelyje-darželyje vykdo socialinis pedagogas, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojai, administracija ir kiti darbuotojai.

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojas teikia socialinę pedagoginę pagalbą savo auklėjamos grupės vaikams. 

Socialinės pedagoginės pagalbos gavėjai yra vaikai, jų tėvai (globėjai, rūpintojai), mokytojai.

 

Socialinio pedagogo veiklos tikslas: vaiko gerovė, saugumas, pozityvi vaiko socializacija.

 

Socialinio pedagogo veikla ugdymo įstaigoje ir uždaviniai:

 

  • Komandinis darbas (Vaiko gerovės komisijoje).
  • Šviečiamoji veikla.
  • Prevencinis darbas, projektinė veikla.
  • Vaikų asmens bylų (VAB) formavimas ir tvarkymas.
  • Mokinių registro duomenų tvarkymas (MR)
  • Mokinių nemokamo maitinimo apskaita (SPIS sistema)
  • Darželių informacinėje sistemoje (ŠVIETIMAS) atsakingas už  vaikų lankomumo žiniaraščių pateikimą.
  • Švietimo valdymo sistemoje (ŠVIS) duomenų tvarkymas
  • Mokesčio lengvatos taikymo apskaita.
  • Administruoja internetinę svetainę www.molinukas.vilnius.lm.lt
  • Bendradarbiavimas su socialiniais partneriais.
  • Individualios ir grupinės socialinės pedagoginės pagalbos teikimas.
  • Lavina savo, kaip specialisto darbo įgūdžius, domisi socialinėmis inovacijomis, dalyvauja seminaruose.

 

  • užtikrinti vaikų teises;
  • konsultuoti tėvus, darželio bendruomenę socialinių pedagoginių problemų sprendimo bei pagalbos teikimo klausimais;
  • dalyvauti sprendžiant krizinius atvejus darželyje;
  • šviesti darželio bendruomenę socialinės pedagoginės pagalbos teikimo, neigiamų socialinių reiškinių prevencijos, pozityvios socializacijos klausimais;
  • atlikti aktualius socialinius pedagoginius tyrimus darželyje;
  • rinkti, kaupti ir analizuoti informaciją, reikalingą vaikų problemoms spręsti, bendradarbiaujant su darželio bendruomene, esant būtinybei – su kitomis institucijomis;
  • inicijuoti ir įgyvendinti prevencines veiklas bei socialinio ugdymo projektus kartu su Vaiko gerovės komisija ir darželio savivaldos grupėmis.

 

Veiklos formos:

 individualus darbas su vaikais, tėvais (globėjais, rūpintojais), mokytojais ir kitais
mokykloje dirbančiais specialistais;
 grupinis ir komandinis darbas;
 prevencinė, projektinė, šviečiamoji veikla;
 tarpinstitucinis bendradarbiavimas.

 

Socialinis pedagogas savo darbe vadovaujasi šiomis vertybinėmis nuostatomis:

 

1. Pagarbos – kiekvienas yra vertas besąlygiškos pagarbos.
2. Atvirumo – kiekvienas turi teisę į atvirą ir nuoširdų bendravimą.
3. Tolerancijos – kiekvienas turi teisę turėti skirtingus įsitikinimus, vertybines nuostatas.
4. Unikalumo – kiekvienas yra savitas ir nepakartojamas.
5. Vaiko kaip asmenybės vertinimas.
6. Nesmerkimo ir neteisimo – socialinis pedagogas neturi būti teisėjas.
7. Empatijos – kiekvienas individas, grupė, bendruomenė turi žinoti, kad bus suprasti.
8. Priėmimo – kiekvienas individas turi teisę būti priimtas toks, koks yra, o ne toks, kokį nori matyti socialinis pedagogas.
9. Konfidencialumo – vaikų bylos ir jose sukaupta informacija turi būti saugoma tik socialiniam pedagogui prieinamoje vietoje ir gali būti pateikiama kitiems tiktai gavus tėvų ar teisėtų globėjų sutikimą. Būtina laikytis paslapties apie vaiko problemas išlaikymo principų.
10. Pasitikėjimo – socialinis pedagogas neturi rodyti įtarumo ir nepasitikėjimo vaiku.

 

Į socialinį pedagogą gali kreiptis tėvai, kai:

 

– vaikas turi emocinių, bendravimo, elgesio, adaptacinių sunkumų;
– vaikas patiria fizinį ar psichologinį smurtą ugdymo įstaigoje ar už jos ribų;
– vaikas turi bendravimo su bendraamžiais, mokytojais, tėvais sunkumų;

 

Socialinės pedagogės veikla grįsta korektišku gautų duomenų panaudojimu, informacijos konfidencialumu.

Susisiekti galite  el. p. socped@molinukas.vilnius.lm.lt (+370 68381144) ir/arba el. p. rastine@molinukas.vilnius.lm.lt

 

*********************************************************************************************************************

 

 

DIENOTVARKĖ

Karantinas – ne atostogos, todėl labai svarbu susidėlioti aiškią dienotvarkę. Susitarkite, kada vaikas kelsis, kuriuo metu atliks užduotis ir ilsėsis, kada skirsite laiko bendrai šeimos veiklai, kelintą valandą jis eis miegoti. Žinojimas ir ribos suteikia vaikams (tiek mažiems, tiek paaugliams) aiškumo, o tai padės lengviau ištverti karantiną.

Rekomendacija, kaip galėtų atrodyti darželinuko dienotvarkė

 

 

******************************

 

„Tėvų linija“ – konsultacinė pagalba telefonu pozityvios tėvystės klausimais 

„Tėvų linija“ konsultacinė pagalba telefonu pozityvios tėvystės klausimais, kylančiais tėvams, įtėviams, globėjams. Kiekvieną vakarą, darbo dienomis nuo 17 iki 21 val., tėvai gali paskambinti nemokamu numeriu 8 800 900 12 ir su psichologu pasikonsultuoti jiems rūpimais vaikų auklėjimo klausimais. Specialistai pasirengę padėti tėvams suprasti vaikų elgesį, patarti dėl dažnai kylančių bendravimo su vaiku problemų įvairiais amžiaus tarpsniais ir rasti geriausią sprendimą. Taip pat padėti nusiraminti, o jei reikia, ir suvaldyti pyktį, kai situacija yra įtempta.

 

 

******************************

 

VAIKO RAIDOS ETAPAI

 

Per pirmuosius savo gyvenimo metus vaikas atlieka didelį darbą – auga. Labai svarbu žinoti, kad vaiko fiziologinei raidai būdingi tam tikri amžiaus tarpsniai. Vaiko raidos išmanymas suteikia žinių, kaip reikėtų auklėti vaiką, kaip suprasti jo elgesį, kaip įvertinti ar vaikas vystosi sveikai.
Nepamirškite, kad kiekvieno vaiko raidos kelias yra labai individualus, kad kiekvienas vaikas skiriasi savo charakteriu, temperamentu, fizinėmis bei psichinėmis savybėmis ir galimybėmis.

 

Nuo gimimo iki 6 mėnesių (plačiau >>>)

Nuo 6 mėnesių iki 1 metų (plačiau >>>)

Nuo 1 metų iki 2 metų (plačiau >>>)

Nuo 2 metų iki 3 metų (plačiau >>>)

Nuo 3 metų iki 6 metų (plačiau >>>)

Nuo 6 metų iki 12 metų (plačiau >>>)

Nuo 12 metų iki 18 metų (plačiau >>>)

 

 

 

******************************

 

ADAPTACIJA

 

Gana dažnai būna, kad sunkiausi adaptacijos požymiai kamuoja ne vaiką, o mamą. Svarbu suvokti, kad tikroji adaptacija vaikui prasideda tik tada, kai mamos nėra šalia. Net jei būsite šalia vaiko visą mėnesį, lengviau nebus.

Jei parodysite, kad darželį galima lankyti kartu su mama, jis būtinai kovos, kad taip ir būtų. Vaikai jaučia, jei tėvai išgyvena stresą. Suaugusieji turi būti atsipalaidavę, pasitikintys savimi ir laimingi.

Vaiko savarankiškumas priklauso nuo tėvų įdirbio. Leiskite jau šiandien vaikui būti savarankiškam – apsiauti pačiam batus, apsirengti, naudotis tualetu, pavalgyti. 

Jei vaikas nuolat su jumis, tai palikite jį žaidimų kambaryje  nors 5-10 minučių, jis turi pajusti, ką reiškia pabūti vienam. Taip sukuriamas sveikas prieraišumas.

Darželio režimas turi būti pradėtas taikyti namuose dar iki ėjimo į darželį.

Prieš miegą pasekite pasaką apie kokį vaiką, kuris eina į darželį. Tegul jūsų vaikas iš pasakos supranta, kokia ten dienotvarkė, kas ten daroma. Bet nereikia pasakoti, kad ten viskas būna tik gerai. Reikia pasakoti ir apie darželio sunkumus.

Kelis vakarus pasekite tokią pasaką, o paskui paklauskite vaiko, gal jis norėtų nueiti pažiūrėti gyvai, kaip tas darželis atrodo ir kaip vaikai ten jaučiasi.

Geriau pradėti pažintį su darželiu nuo lauko, kad jūsų vaikas pamatytų, ką vaikai veikia lauke, neskubėkite eiti į vidų.

 

Kaip padėti vaikui pasiruošti   darželiui?

 

Suderinkite savo ir auklėtojų lūkesčius.

Labai svarbu su auklėtojomis iš anksto susitarti, kaip vyks vaiko įvedimas į grupę: kaip atrodys pirma, antra, trečia, … penkta diena, kaip – antra savaitė, kaip vyks atsisveikinimas iš ryto ir vaiko perdavimas auklėtojams, kiek gali užtrukti vaiko pasiėmimo iš grupės/atsisveikinimo procedūra, kada ir kaip dažnai dienos metu galima skambinti auklėtojams, sutarti laiką bent trumpam vaiko savijautos aptarimui po kelių pirmųjų savaičių darželyje. Tokio pirminio pokalbio metu užsimezga kontaktas tarp tėvų ir auklėtojų. Pasitikėjimas auklėtojomis yra viena svarbiausių sėkmingos vaiko adaptacijos sąlygų.

 

Neturėkite išankstinių nuostatų.

Vieni mano, kad jų atžala labai sociali ir kad iškart užmegs kontaktą su kitais vaikais. Tokiu atveju tėvai būna nepasiruošę vaiko ašaroms ir pasipriešinimui, išsigąsta tokios reakcijos. Kiti, atvirkščiai, mano kad jų vaikas yra labai jautrus, kad jam bus labai sunku ir jau iš anksto pradeda gailėti bei perdėtai globoti savo atžalą. Išankstinės nuostatos kartais neleidžia pamatyti tikrosios vaiko savijautos, adekvačiai reaguoti į vaiko elgesį.

 

Nuspręskite, kas pradžioje ves vaiką į darželį. 

Tegul pirmąsias tris savaites vaiką į darželį veda tas iš tėvų, kuris mažiau gaili vaiko ir galės ramiau reaguoti į vaiko ašaras. Vaiko gailėjimas tokioje situacijoje veikia ne teigiamai, o neigiamai – dar labiau „drasko“ vaiką, didina jo nesaugumo jausmą.

Stresinėje vaikui situacijoje tėčio ar mamos ramybė kuria bazinį saugumo jausmą, tikėjimą, kad jam niekas negresia.

 

Atsisveikinimas su vaiku turi būti kuo trumpesnis.

Kuo ilgiau truks atsisveikinimas, tuo labiau vaikas graudinsis ir tuo sunkiau bus jį sugrąžinti į emocinės ramybės būseną. Užsitęsusios derybos prie grupės durų tik dar labiau aitrina tiek pačių tėvų, tiek vaiko širdis. Kai atsisveikinimas yra trumpas, vaikas kartais net nespėja stipriai susijaudinti: durims užsidarius ašaros netrunka ilgiau kelių minučių, o auklėtojos nukreipia vaiko dėmesį į jam patinkančią veiklą.

 

Neišeikite neatsisveikinę.

Neretai tėvai, norėdami palengvinti rytinio išsiskyrimo emocijas, stengiasi pabūti grupėje, kol vaikas užsimirš, ir tuomet nepastebėti tyliai išeiti. Kai vaikas susigaudo, kad tėvų nėra, jis išgyvena paniką, kad jį paliko. Su tokia patirtimi sukurti saugumo jausmą darželyje yra labai sunku, sumažėja vaiko pasitikėjimas ne tik tėvais, bet ir darželio aplinka; vaiko adaptacija vyksta sunkiau.

 

Vaikui suprantamu būdu pasakykite, kada ateisite jo pasiimti.

Neretai tėvai sako, kad tėvelis ir mamytė labai greitai padirbs ir sugrįš paimti vaiko. Arba nurodo konkrečią pasiėmimo valandą. Vaikai laiką matuoja kitaip – jiems diena yra suskaidyta ne į valandas, o į veiklų seką (dienos ritmiškumas kuria vaiko emocinį saugumą, todėl yra labai svarbus!) Labai gerai bent jau pirmąsias savaites pasakyti vaikui, kada ateisite jo pasiimti, išvardinant dienos veiklas, kurios viena kitą seks iki vaiko pasiėmimo laiko. Galima sakyti, kad „tu pavalgysi pusryčius, tada žaisi grupėje, eisi su vaikais į kiemą, po to sugrįši pavalgyti pietų, pamiegosi pietų miego, pavalgysi po miegelio ir tada jau aš ateisiu tavęs pasiimti“. Žinojimas, kas seka po ko (ir kiek dar liko) vaikams padeda ištverti ilgą dieną adaptacijos laikotarpiu.

 

Rekomenduojamas vaiko adaptacijos planas

Vaiką rekomenduojama įvesti į grupę  palaipsniui kiekvieną dieną ilginant jo buvimo laiką. Pirmą dieną, pvz., vaikas į grupę gali ateiti lydimas tėvų, papusryčiauti, sudalyvauti rytinėje veikloje ir po geros valandos atsisveikinęs palikti grupę. Jausdamas tėvų buvimą šalia, vaikas saugiai tirs aplinką, jo buvimo grupėje netemdys stresas, pirmas kontaktas su grupe bus pozityvus. Antrą dieną rekomenduotina kartu su juo pabūti 2 valandas. Trečią dieną buvimo grupėje laikas gali būti ilginamas iki pietų. Ketvirtą dieną vaikas ateina  kartu su mama (kitu artimu), kurie padeda jam apsiprasti (apie pusvalandį), atsisveikina ir išeina, palikdami maždaug 1 valandai. Penktą dieną vaikas ateina  kartu su mama (kitu artimu), kurie padeda jam apsiprasti (apie pusvalandį), atsisveikina ir išeina, palikdami maždaug 2 valandoms. Ir taip po truputį ilginti buvimo vienam grupėje laiką.  Esant galimybei, pirmąjį mėnesį rekomenduojame pasiimti vaiką iki pietų ir migdyti namuose. Taip pat būtų gerai, jei tėveliai pirmąjį mėnesį būtų pasiruošę atvykti pasiimti vaiką anksčiau.

 

Nebijokite vaiko ašarų.

Ką svarbu žinoti tiek tėvams, tiek auklėtojoms, kad verkdamas vaikas išsivalo nuo neigiamų emocijų, nudrenuoja stresą ir neleidžia jam kauptis organizme. Neretai tie vaikai, kurių adaptacija vyko gana emocingai, lydima ašarų ir pasipriešinimo, serga daug mažiau nei tie vaikai, kurie linkę nerodyti savo nerimo ir baimės, laikyti šiuos jausmus savyje ir kurių adaptacija išoriškai vyko ramiau bei patogiau. Adaptacijos laikotarpiu vaikas išgyvena stresą, tai yra normali reakcija ir organizmas ieško būdų kaip juo atsikratyti. Jei nepavyksta streso išverkti ir ištrypti, tuomet organizmas suserga, kad per karščiavimą, prakaitavimą, o neretai – ir pykinimą išsivalytų, o būnant namų aplinkoje – sukauptų naujų jėgų. Galima apkabinti verkiantį vaiką (jei jis gerai jaučiasi liečiamas), kitu atveju galima tiesiog ramiai pabūti šalia ir mėginti vaiką kuo nors sudominti.

 

Atsisveikinimas darželyje adaptacijos laikotarpiu

 

Nusprendus mažylį vesti į darželį linkime išlikti ryžtingiems ir nepasiduoti vaiko ,,kovai“ su Jumis. Vaiko ašaros ir liūdesys – neatsiejama adaptacijos laikotarpio dalis. Sunkiausias yra pirmasis mėnuo, tačiau adaptacija gali trukti ir nuo 3 iki 6 mėnesių. Šis laikas priklauso ne tik nuo individualių vaiko ypatybių, bet ir nuo neverbalinių tėvų reakcijų, kurias vaikas jaučia ir perima. Todėl išlikime ramūs ir kartu išbūkime šį sudėtingą laikotarpį.

 

  1. Trumpas atsisveikinimas

KAS PADEDA

  • Vaiko neskubinimas.
  • Atsisveikinimas vieną kartą, trumpai.
  • Greitas išėjimas iš patalpos.

KAS APSUNKINA

  • Atsisveikinimas keletą kartų: vaikas gali galvoti, jog tėvai abejoja dėl jo gerovės ir galbūt visgi pasiims jį.
  • Ilgi pokalbiai prieš įeinant į grupę.
  • Stovėjimas ir vaiko stebėjimas.
  1. Ritmas

KAS PADEDA

  • Susitarimas su vaiku dėl atsisveikinimo formos, pavyzdžiui: bučkis, žaibas ir tada į grupę.
  • Vaiko atvedimas kasdien, tuo pačiu metu ir idealu, jeigu kasdien vaiką atvestų tas pats žmogus.
  • Tvirta tėvų motyvacija laikytis numatyto plano: pavyzdžiui, šiandien vaiką palikti dviems valandoms.

KAS APSUNKINA

  • Chaosas, kai tėvai skubėdami nutraukia atsisveikinimo ritualą.
  1. Palaikantys žodžiai

KAS PADEDA

  • Tėvų šypsena, nuotaikingas balsas.
  • Palaikantys žodžiai, pavyzdžiui: ,,smagių žaidimų“, ,,linksmai praleisk dieną“– vaikas turi gauti patvirtinimą, kad darželis yra saugi ir maloni vieta.
  • Pokalbis apie tai, kas vaiko laukia darželyje ir, jog kartais gali būti liūdna, tačiau išsakius šiuos jausmus tėvams, auklėtojoms tampa lengviau.

KAS APSUNKINA

  • Apgailestavimas, pavyzdžiui: man labai gaila, bet turiu eiti – palikimą darželyje vaikas gali suvokti kaip bausmę už tam tikrą savo elgesį arba tai, jog darželis nėra saugi vieta, nes net tėvams gaila jį čia palikti.
  • Perdėtas optimizmas prieš vedant vaiką į darželį – susidūręs su realybe vaikas sutrinka suprantęs, jog darželyje ne visada yra tik smagu.
  • Paguoda, pavyzdžiui: nebijok, vaikas supranta, jog visgi yra ko bijoti.
  1. Emocinis palaikymas

KAS PADEDA

  • Emociškai ir fiziškai rami tėvų reakcija į vaiko verksmą, mušimąsi, rėkimą. Tėvų nerimas persiduoda vaikui, kas skatina jo nesaugumą.
  • Nuolatinis tėvų teiravimasis: kaip tu jautiesi? Skatinantis vaiką neužslėpti savo jausmų, kurie vėliau pasireikštų netinkamais būdais (pvz., agresija).

KAS APSUNKINA

  • Vaiko jausmų nuvertinimas, kritikavimas (pvz., vyrai neverkia).
  • Bauginimas, pavyzdžiui: jei neisi į grupę, pasiimsiu tavo meškį namo.
  1. Atvirumas

KAS PADEDA

  • Tėvų nuoširdumas, t. y. tiesos sakymas.
  • Pažadų tesėjimas, pavyzdžiui: ,,iškart po darbo atvažiuosiu tavęs pasiimti“.

KAS APSUNKINA

  • Melas, pavyzdžiui: tik nueisiu pasiimti kelis daiktus iš mašinos ir ateisiu. Supratęs, kad mama išėjo neatsisveikinusi vaikas tik dar labiau nuliūs, mažiau pasitikės tiek tėvais, tiek auklėtojomis.
  • Išėjimas neatsisveikinus. Vaikui supratus, jog tėvų nėra, jis dar labiau jaus nerimą ar baimę.
  • Nesilaikymas duoto žodžio, pavyzdžiui: mamai prižadėjus vakare pasiimti vaiką, jį pasiima teta. Vaikas tam nebuvo nusiteikęs ir gali jaustis apgautas.
  1. Įėjimas į grupę

KAS PADEDA

  • Vaikas pats, savarankiškai įeina į grupę.

KAS APSUNKINA

  • Vaikas atnešamas ant rankų ir/ar perduodamas auklėtojai.

 

SĖKMINGOS ADAPTACIJOS DARŽELYJE POŽYMIAI:

  • vaikas jaučiasi saugiai darželyje;
  • vaikas bendrauja su kitais vaikais grupėje;
  • vaikas nebijo suaugusiųjų, bendrauja su jais;
  • vaikas gana gerai orientuojasi patalpose, kiek leidžia jo galimybės;
  • vaikas žaidžia su žaislais, domisi aplinkos daiktais.

 

Vaiko adaptacijos naujoje aplinkoje fazės – leiskite vaikui jas visas išgyventi

 

Nesaugumo jausmas. Vaikas jaučia stresą naujoje aplinkoje, kur daug naujų žmonių. Vaikams šiuo periodu gali pasireikšti neadekvačios reakcijos. Kartais vaikai ima bijoti pravažiuojančių mašinų, pasidaro jautresni stipresniems garsams ir pan. Toks padidėjęs vaiko jautrumas yra normalus.

Intraversija ir stebėjimas. Šiuo periodu vaikas sėdi ir stebi. Jis stengiasi suvokti darželio aplinką, perprasti hierarchiją, bando prie viso to prisitaikyti. Nepulkite į paniką, jei kokią savaitę vaikas su niekuo nebendrauja, sėdi nuošaliai. Tai adaptacijos pradžia.

Kontaktų paieška. Jis bando susirasti artimą sielą, tai gali būti vaikas ar darželio auklėtoja – tai jau sveikintinas dalykas.

Kovojimas už vietą po saulę. Šiuo periodu būna daug apsikandžiojimo, pastūmimo, susimušimo atvejų. Tai irgi adaptacijos etapas.

 

Jei atsiskyrimo nerimas tęsiasi labai ilgai ir trukdo vaikui kasdieniame gyvenime (sutrinka miegas, maitinimasis, kalba, labai stipriai keičiasi elgesys) vertėtų  pagalbos kreipkitės į psichologą.

 

******************************

 

„VAIKO KONSTITUCIJA“

„Vaiko Konstituciją“ galite parsisiųsti čia: „Vaiko Konstitucija“ (PDF 137 MB)

Kokias teises turi vaikai?

  • Teisę į vardą ir pilietybę
  • Teisę gauti išsilavinimą
  • Teisę gyventi visavertį gyvenimą
  • Teisę turėti savo nuomonę ir ją reikšti
  • Teisę žinoti savo tėvus ir bendrauti su jais
  • Teisę būti apgintam nuo bet kokio pobūdžio smurto
  • Teisę turėti asmeninį gyvenimą ir laisvę
  • Teisę vartoti gimtąją kalbą

Kokias pareigas turi vaikai?

  • Pareigą mokytis
  • Pareigą gerbti savo tėvus ir globėjus bei kitus asmenis
  • Pareigą saugoti savo sveikatą
  • Pareigą gerbti savo valstybę ir įstatymus
  • Pareigą laikytis visuomenės priimtų elgesio taisyklių

 

Tai apibrėžta Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (plačiau >>>)

 

 

******************************

 

ISADD Lietuva – ABA terapija. Autizmas

ISADD Lietuva – ABA terapija. Autizmas

 

******************************

 

 

 

******************************

 

 

SKAITINIAI TĖVAMS:

Jokių bausmių ar rėkimų. 4 žodžiai priverčiantys pasitaisyti ir elgtis deramai (plačiau >>>)

Kaip tėvai gali motyvuoti vaiką mokytis? (plačiau >>>)

Kaip išgyvendinti patyčias? Patarimai suaugusiems (plačiau)

Keli paprasti dalykai, padedantys įkvėpti daugiau pozityvumo (plačiau)